Claustrophobia Cafe

Vėlyvas penktadienio vakaras. Žmonės baiginėja savo darbus, ir oras mieste persunktas laisvadienių laukimo. Veltėdžiai ir labai turtingi jau sėdi baruose, narkotikų prekeiviai priiminėja užsakymus, tačiau visos linksmybės įsivažiuos tik šeštadienio naktį.

Morgan, Ventrue Antitribu, ką tik baigė savo darbus. Pridavusi dokumentus sekretorei, ji išskubėjo susitikti su likusiais S.P.O.O.K'ais. Per šiuos 5 metus, nuo pat packo isikūrimo - Eshtono reputacija ir jų bendri žaidimai S.P.O.O.K.'us užkėlė aukščiau, negu senasis Morgan packas būtų drįsęs net pasvajoti. Dabar jie bendrauja su reputaciją turinčiais kainitais. Ir nebereikia tūnoti ir šlaistytis pakampėmis, kaip kad... Ventrue pastebi apdriskusį Panderių packą, parėmusi vienos parduotuvės vitriną. Taip, būtent kaip šitie - kažin, ar jų šventikas žino ką nors daugiau nei pagrindinius autoritas ritae, ir jie turbūt pešasi dėl ductus pozicijos kartą į tris dienas...
Ventrue antitribu, susukusi lūpas į paniekinančią šypseną skubėjo toliau, kai ją pasivijo vienas iš Panderių, ir ištiesė jai paglamžytą skrajutę:
"Morgan, aš Deividas, "Ingenious" priestas... Jau 5 metai po reido.. Ir.. Claustrophobia Cafe atsidarė. Jūs svarbus packas. Ir. Pasirodykit, dabar ta vieta geriau nei buvo. Nauja lokacija, imitacijos puikios."

Ir tekinas pasileido atgal prie savo packo.

S.P.O.O.K.'u ductusas, pavartęs skrajutę rankose abejingai ją perdavė greta sėdinčiam MCX'ui. Malkavian antitribu su užsidegimu pradėjo įkalbinėti Fraserį, ir jau netrukus S.P.O.O.K.'ai patraukė nurodytu adresu.

Antros tokios vietos nėra. Įėjimas - 20 metrų aukštyje, ir ten įmanoma patekti tik remiantis į dviejų dangoraižių sienas, esančias metro atstumu viena nuo kitos. Lygios betoninės sienos kyla porą šimtų metrų į viršų, ir toli, beveik nematomas, yra dangus.
Viduje - ryškūs šviesos pliupsniai laikas nuo laiko apšviečia pusnuogius tatuiruotus kūnus. Žemos lubos, erdvė sienomis sudalinta į begalinius, susipynusius koridorius. Pasieniuose pristatyta kompiuterių apdaužytais ir mirksinčiais monitoriais, įvairios purvinos orgtechnikos, projektoriai ant sienų vaizduoja keistus raštus, vinguriuojančius į visas puses, ir formuojančius įvairius groteskiškus žmonių, pastatų, daiktų pavidalus. Per kolonėles paleistas industrinis triukšmas skandina dejones, muštynių garsus ir pokalbius. Didžioji publikos dalis - Kainitai, nuo retų mirtingujų smarkiai dvelkia svaigalais ir baime. MCX, su šypsena, atsisuka į savo kiek suglumusį packą.

Virtualios realybės imitacija, ironiška, pripažinkime - tačiau tai vienintelis būdas tiems, be implantų, pamatyti bendravimą su mašinomis. Pamatyti, bet ne suprasti - viskas vyksta per greitai ir taip... nežmogiškai.

MXC su ilgesiu žiūri į projektuojamus vaizdus:

"Čia tik blanki imitacija, taip. Ten viskas daug aiškiau, ir labiau suprantama, instinktyviai suprantama. Nelabai atsimenu - bet implantų turėjo būti keli kilogramai. Turėjo - o aš neturėjau... Velniop! Vėliau!"

Eštonas į visą sceną žiūri su tokią veido išraiška, tarsi būtų įmynęs į žiurkės šūdą, Fraseris veido išraiška mimikuoja ductusą, Niki bando mandagiai šypsotis, o MCX susimaišo su minia. Morgan, kartu su savo naujuoju pažystamu, Deividu, bendrauja rašydami žinutes prie vieno iš kompiuterių. Netrukus link jų patraukia Frenkis, ir pokalbis tarp asamito ir panderio greitai virsta muštynėmis. Morgan vos spėja atšokti nuo aplink besirenkančių apsvaigusių Kainitų, kurie, perrėkdami triukšmą, cheerina ir juokiasi.
Eshtonas ir Fraseris bando prisigauti prie savo packo nario, tačiau tuo pat metu įvyksta dar vienos muštynės, Kainitai traukiasi ginklus, pasigirsta šūviai.

"DEIVIDAS TURI GRANATĄ!"

Chaotiška minia siūbteli link durų, kartu su savimi nusinešdami S.P.O.O.K.'us, laužydama pertvaras, ir galvomis žemyn šoka lauk. Po sprogimo visi lygiai taip pat sušoko atgal, cheerindami ir besijuokdami. Eshtonas, skausmingais susiraukęs, stojosi nuo žemės:
"Gana šitos beprotybės. Susirenkam savus, ir dingstam iš čia. Kur Frenkis ir MCX?"

Iš Cafe ištrauktas Frenkis pasipiktinęs siūlė ductusui ir priestui sumedžioti "to ubago packo ductusą ir atlikti jam šiknos inkviziciją". Analogišką dalyką jis siūlė ir Cafe apsauginei - curvy'n'slutty Panderei Edith, kuri, besijuokdama konstatavo tai, jog niekas, apart Deivido ir nenukentėjo. Į jos pasiūlymus apsilankyti vėl, S.P.O.O.K.'ai tik mandagiai purtė galvas.

Išskyrus MCX. Malkavian Antitribu spindėjo dar kelias naktis, o paglamžytą skrajutę pasikabino ant sienos savo kampe.

Miestas

Ankščiau čia buvo Sidnėjus. Šimtametė miesto nepriežiūra paliko tik griūvėsius. Pakitus klimatui, persiformavo pakrantės ruožas, ir iš požemių išlindę žmonės butent čia pradėjo naujo miesto statybas.

Miestas milžiniškas. Didžiuliai dangoraižiai, savyje talpinantys 50 milijonų gyventojų. Apsuptas pramoninių rajonų, lūšnynų iš vakarų ir dumblių jūros iš rytų ir pietų. Beveik per pusę jį kerta radioaktyvi upė - Sikstas, kurią supa fabrikai, kiaurą parą perdirbinėjantys dumblius į maistą, degalus ir kitus produktus, be kurių neįsivaizduojamas šiuolaikinio žmogaus gyvenimas. Sikstas pateisina savo vardą: jo pakrantės - šiukšlynas, knibždantis didžiulių agresyvių žiurkių, su pažemėje tvyrančiu radioaktyviu smogu. Žmogus prie kranto yra pasmerktas - jeigu neapsinuodys mirtinai - bus suėstas žiurkių.

Miesto centrą ir gyvenamuosius rajonus Sikstas dalija į dvi dalis, sujungtas greitaeigiais traukiniais ir metro.

Rytinis downtownas vadinamas Shinjuku - palyginus su vakarų downtownu, čia labiau klesti korupcija ir žymiai aukštesnis kriminalinių įvykių lygis. Nors ir kiek skurdesnis, bei ne toks saugus, Shinjuku žmonėms patrauklesnis žemesnėmis pragyvenimo kainomis.

Vakarų downtownas - Dojo. Švarus, su žemu radiacijos lygiu, labiau nei Shinjuku išvystytu gerbuviu ir plėšikiškomis kainomis. Čia žmonės moka už viską brangiau - net už teisę nematyti reklamos. Dar toliau vakaruose, tarp lušnynų ir sandėlių galima aptikti senojo, orginalaus Sidnėjaus griuvėsius. Kažkas juokaudamas prie vieno iš įvažiavimų pakabino lentelę "Sidnėjaus Draugystės sodai". Ta vieta iki šiol taip ir vadinama.