Karlas

Ramūs antradienio paryčiai. Žmonės jau baigė savo darbus, ir dabar skuba namo - vakarienės su šeima arba nusėda baruose, bandydami kuo linksmiau ir produktyviau praleisti likusias nakties valandas.

Karlas Limbaugh'as, Ventrue, jau sėdėjo transliavimo kambaryje. Dar penkios minutės, ir prasidės tiesioginė jo laidos "Apie dorovingumą" transliacija. Ne pati populiariausia laida šiais laikais, pripažinkime, tačiau jeigu bent keli idiotai įsiklausys ir užsidegs šita idėja - Karlui gyventi bus daug lengviau. Skaistybė, dorovingumas - tokio savybės kraujyje maitiną Karlą, ir tai jis pasiruošęs įskiepyti į šią visuomenę. O įtikinėti jis moka. Ventrue pastato pusiau nugertą taurę į šoną, sulaukia asistento signalo, ir, įkvėpęs oro, pradeda transliaciją:

"Sveiki, mano mieli klausytojai. Šį vakarą pasikalbėsime apie skaistybę iš emocinės pusės.
Skaistumas gali būti ženklas tikros emocinės brandos. Daug jaunų vyrų ir moterų kalba apie spaudimą lytiškai santykiauti, jiems būnant tam nepasirengusiems. Atsispirti to, kurį myli spaudimui, reikia turėti ir brandos ir garbingumo, kad sprendimas atitiktų asmeninius įsitikinimus ir vertybes.
Skaistumas apsaugo nuo gėdos ir kaltės jausmo, kuris turi ilgalaikes pasekmes būsimame santuokiniame bendravime.
Skaistumas apsaugo nuo klaidingų jausmų,- paleistuvystės išdavos. Jausmus suklaidina meilės ir priešsantuokinio sekso mišinys. Paleistuvystė..."

Karlas pakelia akis į langą, skiriantį transliacijos kambarį nuo garso valdymo centro ir dar pamatyto, kaip šviesiaplaukis ambalas kumsčiu užmuša operatorių. Tuo pat metu išvirsta durys į transliacijos kambarį, ir Ventrue pajunta smūgį. Tai kas vyksta toliau, Karlui labiau panašu į košmarą, negu į realybę. Tamsaus gymio vyras išstumia jį iš kėdės, ir pats sėdasi prie mikrofono:

"Šitą, žmonės. Aš va pagalvojau ir nusprendžiau pasakyti jums tiesą. Dulkintis yra gerai ir sveika. Pats labai mėgstu dulkintis..."

Kol jis kalba, aplinkui renkasi kiti - jau matytas šviesiaplaukis, atsainiai besivalantis kraują nuo krumplių, indiškos išvaizdos mergina - ar tik ne lengvas nusivylimas matosi jos veide, kai ji žiūri į Karlą? Pasišiaušęs vyrukas, abejingai konstatuojantis: "Pirmas smūgis. Puikus darbas. Jis tavo, Frenki."

"...ir štai pagaliau man užteko smarvės jums tai pripažinti. Ta proga galiu jums atsakingai pareikšti..."

Virš jo pasilenkiantis tobulos išvaizdos jaunuolis: "Siaubas, ir tai vadinasi nosis? Ir kaip tu gali gyventi taip atrodydamas?" Kiek atokiau stovi dar vienas, išsišiepęs, visas kruvinas. Frenkis valiūkiškai žiūri į Karlą:

"...jog aš metu šitą bullshitą. Nebeapgaudinėsiu jūsų. Man viskas gerai, aš visiškai sveikas ir absoliučiai, totaliai sveiko proto..."

Paskutiniai žodžiai susirikusiuosius priverčia kikenti. Karlas nori dingti iš čia, nori pabusti, tačiau dabar jis bejėgis - kuolas į širdį paralyžuoja vampyrus. Ventrue pagaliau sau pripažysta kas įvyko, ir kas tie, kurie dabar juokiasi. Ir jis jau žino, kas jo laukia toliau.

"...todėl metu nafig šitą darbą. Važiuoju dulkintis, ir jums linkiu to pačio."

Frenkis išjungia mikrofoną, ir priklaupia prie Karlo. Blykstelėjusios iltys ir svaigi Bučinio ekstazė...

---

Nusipurtęs pelenus nuo rūbų, assamite antitribu griebia ant stalo gulintį ID box'a, ir kartu su savo packu sprunka lauk iš radiostoties pastato. Dabar beliko pasigauti mašiną, ir dingti iš Dojo.

S.P.O.O.K.'s left the stage. Exit right.